<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><?xml-stylesheet href="/includes/rss.xsl" type="text/xsl" media="screen" ?><rss version="2.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/"><channel><title>ख्रिश्चन धर्माविषयी</title><link>http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/</link><description>धर्म &gt; ख्रिश्चन &gt; ख्रिश्चन धर्माविषयी</description><copyright>Copyright Webdunia.com</copyright><lastBuildDate>Fri, 29 Mar 2013 05:49:18 GMT</lastBuildDate><language>mr-IN</language><item about="handheld"><title>आनंदाचा सण म्हणजे &apos;ईस्टर&apos;!</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1204/05/1120405014_1.htm]]></link><description>ईस्टर दरवर्षी निश्चित तारखेला ने येता एकवीस मार्च नंतर पहिल्यांदा पूर्ण चंद्र दिसल्या नंतरच्या पहिल्या रविवारी ईस्टर येतो. ईस्टर हा ख्रिश्चन बांधवांचा महत्वपूर्ण सण आहे</description><pubDate>Thu, 05 Apr 2012 11:27:00 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1204/05/1120405014_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1204/05/1120405014_1.htm" height="250" width="175" medium="image" /><media:title type="plain">आनंदाचा सण म्हणजे &apos;ईस्टर&apos;!</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/articles/1204/05/images/img1120405014_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>गुडफ्रायडे म्हणजे, प्रभू येशूचा बलिदान दिवस!</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1204/05/1120405013_1.htm]]></link><description>प्रभू येशू ख्रिस्त गुरूवारी रात्री आपल्या शिष्यांबरोबर शेवटचे जेवण (लास्ट सपर) करत होते. त्यावेळी ते असे म्हणाले की, &apos;या ठिकाणी आपल्याबरोबर जेवत असलेली एक व्यक्ती माझ्याशी विश्वासघात करून मला माझ्या शत्रूच्या स्वाधीन करेल. मला माणसांच्या</description><pubDate>Thu, 05 Apr 2012 11:21:43 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1204/05/1120405013_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1204/05/1120405013_1.htm" height="250" width="175" medium="image" /><media:title type="plain">गुडफ्रायडे म्हणजे, प्रभू येशूचा बलिदान दिवस!</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/articles/1204/05/images/img1120405013_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>बायबल ख्रिस्तपूर्व दहाव्या शतकाआधी लिहिले!</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1001/12/1100112055_1.htm]]></link><description>ख्रिश्चनांचा पवित्र धर्मग्रंथ असलेले बायबल रूढ समजूतीपेक्षा शेकडो वर्षे आधी लिहिले गेले होते, असा दावा एका इस्त्रायली संशोधकाने नव्याने सापडलेल्या हिब्रूतील शिलालेखाच्या आधारे केला आहे. इस्त्रायल हे राज्यही ख्रिस्तपूर्व दहाव्या शतकात अस्तित्वात होते, याचा पुरावही त्यात आहे, असे त्याचे म्हणणे आहे.</description><pubDate>Mon, 24 Dec 2012 09:59:22 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld">जेरूसलेम</source><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1001/12/1100112055_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/1001/12/1100112055_1.htm" height="200" width="320" medium="image" /><media:title type="plain">बायबल ख्रिस्तपूर्व दहाव्या शतकाआधी लिहिले!</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/articles/1001/12/images/img1100112055_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>येशू ख्रिस्त : जगाचा आरसा</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0812/25/1081225009_1.htm]]></link><description>बायबलमध्ये सांगितल्याप्रमाणे या जगात अंधार नव्हता. मात्र, राक्षस प्रवृत्तीचा अहंकार वाढल्याने अंधार अस्तित्वात आला. या अंधाराच्या मर्यादेला परमेश्वराने बांधून आहे. पृथ्वीला पाण्यातून काढून पाण्याच्या काठावर स्थिरावले आहे व</description><pubDate>Mon, 24 Dec 2012 10:02:11 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0812/25/1081225009_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0812/25/1081225009_1.htm" height="325" width="425" medium="image" /><media:title type="plain">येशू ख्रिस्त : जगाचा आरसा</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/articles/0812/25/images/img1081225009_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>प्रेम, आनंदाचे पर्व &apos;ख्रिसमस&apos;</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0812/25/1081225007_1.htm]]></link><description>इतर समाजबांधवांच्या तुलनेत ख्रिश्चनांमध्ये उत्सव कमी आहेत. त्यातही दोन मुख्य सण आहेत. त्यात पहिला म्हणजे &apos;ख्रिसमस&apos; (येशू ख्रिस्ताचा जन्मदिन) व दुसरा म्हणजे &apos;ईस्टर&apos;. इस्टर हा येशूने केलेल्या</description><pubDate>Mon, 24 Dec 2012 10:04:21 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0812/25/1081225007_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0812/25/1081225007_1.htm" height="251" width="200" medium="image" /><media:title type="plain">प्रेम, आनंदाचे पर्व &apos;ख्रिसमस&apos;</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/articles/0812/25/images/img1081225007_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>प्रभू येशूचा बलिदान दिवस</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0803/20/1080320035_1.htm]]></link><description>प्रभू येशू ख्रिस्त गुरूवारी रात्री आपल्या शिष्यांबरोबर शेवटचे जेवण (लास्ट सपर) करत होते. त्यावेळी ते असे म्हणाले की, &apos;या ठिकाणी आपल्याबरोबर जेवत असलेली एक व्यक्ती माझ्याशी विश्वासघात करून मला माझ्या</description><pubDate>Thu, 20 Mar 2008 10:31:54 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0803/20/1080320035_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0803/20/1080320035_1.htm" height="150" width="150" medium="image" /><media:title type="plain">प्रभू येशूचा बलिदान दिवस</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0803/20/images/img1080320035_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>आनंदोत्सव ख्रिसमस</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/24/1071224010_1.htm]]></link><description>ख्रिश्चन धर्मियांसाठी अत्यंत पवित्र असणारा आणि आनंदोल्हासाचा सण असणाऱ्या नाताळाचा अर्थात ख्रिसमसचा मूळ अर्थ आहे, ख्राईस्ट मास. याचा अर्थ, येशूच्या (ख्रिस्त) जन्मानिमित्त करण्यात येणारी सामूहीक प्रार्थना. पण नाताळ केवळ...</description><pubDate>Mon, 24 Dec 2007 18:09:34 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/24/1071224010_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/24/1071224010_1.htm" height="150" width="150" medium="image" /><media:title type="plain">आनंदोत्सव ख्रिसमस</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/24/images/img1071224010_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>येशूला मिळाली गुलाबाची भेट</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223018_1.htm]]></link><description>ती भेट म्हणजे जेरीकोचा गुलाब. वैराण वाळवंटात एका नैसर्गिक मरुस्थळाजवळ जेरिको नावाचे एक स्थळ आहे. यावरून त्या फळाचे जेरिको असे पडले. या फुलाचे</description><pubDate>Sun, 23 Dec 2007 10:31:21 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223018_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223018_1.htm" height="150" width="150" medium="image" /><media:title type="plain">येशूला मिळाली गुलाबाची भेट</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/images/img1071223018_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>असा साजरा करतात ख्रिसमस</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223017_1.htm]]></link><description>पाश्चिमात्य देशात ख्रिश्चन लोक मोठ्या प्रमाणात आहेत तेथे हा एक मोठा सण आपल्याकडच्या दिवाळीसारखा साजरा केला जातो.</description><pubDate>Sun, 23 Dec 2007 10:04:58 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223017_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223017_1.htm" height="150" width="150" medium="image" /><media:title type="plain">असा साजरा करतात ख्रिसमस</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/images/img1071223017_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>ख्रिसमस ट्रीची परंपरा</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223016_1.htm]]></link><description>ख्रिसमस हा येशू ख्रिस्ताचा जन्मोत्सव आहे. पण तो साजरा करण्याची सुरवात ख्रिस्तानंतर ४०० वर्षांनी झाली. रोमचा पोप ज्युलियसने पहिल्यांदा २५ डिसेंबरला ख्रिस्ताचा जन्मदिवस म्हणून मान्य केले व तीच ख्रिसमसची तारीख ठरली.</description><pubDate>Sun, 23 Dec 2007 10:00:22 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223016_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223016_1.htm" height="150" width="150" medium="image" /><media:title type="plain">ख्रिसमस ट्रीची परंपरा</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/images/img1071223016_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>सांताक्लॉझ फिनलॅन्डचा रहिवासी</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223015_1.htm]]></link><description>मुलांचा लाडका सांताक्लॉज फिनलॅन्डच्या लेपलॅन्ड प्रदेशात राहतो. रोवानिमी हे त्याच्या गावाचे नाव. सांताक्लॉज गल्लीत त्याचे ऑफिस आहे इथे त्याला रोज भेटता येतं</description><pubDate>Sun, 23 Dec 2007 09:55:53 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223015_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/1071223015_1.htm" height="150" width="150" medium="image" /><media:title type="plain">सांताक्लॉझ फिनलॅन्डचा रहिवासी</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0712/23/images/img1071223015_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>येशू</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/25/1070525003_1.htm]]></link><description>ख्रिश्चन धर्माचे संस्थापक प्रभू येशू यांचा जन्म २००० मध्ये इस्त्रायलमधील बेथेलहेम येथे झाला. या वर्षापासून खर्‍या अर्थाने कालगणना सुरू झाल्याचे मानले जाते. (इंग्रजी कालगणनेतील बीसी म्हणजे ख्रिस्त जन्मापूर्वीचा काळ व एडी म्हणजे देवाचे वर्ष).</description><pubDate>Fri, 29 Mar 2013 05:30:32 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/25/1070525003_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/25/1070525003_1.htm" height="208" width="155" medium="image" /><media:title type="plain">येशू</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/articles/0705/25/images/img1070525003_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>संत बार्थोलोमी</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510009_1.htm]]></link><description>काही इतिहासकारांच्या मते संत बार्थोलोमी हे सुद्धा येशू ख्रिस्ताच्या विचारांच्या प्रचारासाठी भारतात आले होते. तत्कालीन कोकणात प्रसिद्ध शहर असलेल्या कल्याण येथील एका मंदिरात राहू लागले. मग त्यांनी धर्मप्रचाराला सुरवात केली.</description><pubDate>Fri, 29 Mar 2013 05:32:01 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510009_1.htm]]></guid></item><item about="all"><title>संत थॉमस</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510008_1.htm]]></link><description>येशुच्या प्रेरितांमध्ये संत थॉमसच फक्त असा होता, ज्याने धर्म प्रचारासाठी</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 17:18:56 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510008_1.htm]]></guid></item><item about="all"><title>संत पीटर</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510007_1.htm]]></link><description>प्रभू येशू ख्रिस्त यांनी संत पीटर यांना ख्रिश्चन धर्माचा पहिला आणि सर्वोच्च अधिकारी होण्याचे आश्वासन दिले होते. पुनर्जन्मानंतर प्रभू येशू यांनी संत पीटर</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 17:18:45 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510007_1.htm]]></guid></item><item about="all"><title>संत पॉल</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510006_1.htm]]></link><description>पॉल सुरवातीला पक्का ज्यू होता. शिकण्यासाठी तो जेरूसलेम येथे आला होता. तेथे इतर ज्यूंप्रमाणे तो ही ख्रिश्चन धर्मियांवर अत्याचार करीत असे. येशूचा वाढता प्रभाव</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 17:18:37 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510006_1.htm]]></guid></item><item about="all"><title>संत जॉन</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510005_1.htm]]></link><description>प्रभू येशूच्या स्वर्गारोहणानंतर संत जॉन जेरूसलेममध्ये मदर मेरीची काळजी घेत होते. पॅलेस्टिमध्ये ख्रिश्चन धर्माचा प्रचार करण्याचे कामही सुरू होते. तेथून ते अशियातील कोचक येथे</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 17:18:28 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510005_1.htm]]></guid></item><item about="handheld"><title>ईस्टर</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510004_1.htm]]></link><description>ईस्टर दरवर्षी निश्चित तारखेला ने येता एकवीस मार्च नंतर पहिल्यांदा पूर्ण</description><pubDate>Fri, 29 Mar 2013 05:33:52 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510004_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510004_1.htm" height="328" width="230" medium="image" /><media:title type="plain">ईस्टर</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/articles/0705/10/images/img1070510004_1_1.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>नाताळ</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510003_1.htm]]></link><description>ख्रिसमस किवा नाताळ हा ख्रिश्चन धर्मियांचा महत्वपूर्ण सण आहे.  ख्रिसमसचा</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 17:18:05 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0705/10/1070510003_1.htm]]></guid></item><item about="all"><title>प्रेमाचा संदेश देणारा ख्रिश्र्चन धर्म</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/">ख्रिश्चन धर्माविषयी</category><link><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0704/29/1070429011_1.htm]]></link><description>ख्रिश्र्चन धर्म हा जगात सर्वात मोठा धर्म आहे. ख्रिश्र्चन धर्मीयांची लोकसंख्या जवळपास दोनशे कोटीच्या घरात आहे. तर साठ  लाख लोक</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 16:18:51 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true"><![CDATA[http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0704/29/1070429011_1.htm]]></guid><media:group><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0704/29/1070429011_1.htm" height="48" width="48" medium="image" /><media:title type="plain">प्रेमाचा संदेश देणारा ख्रिश्र्चन धर्म</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com/religion/christianity/aboutchristianity/0704/29/images/tn_1070429011.jpg" /><media:description></media:description><media:credit></media:credit></media:group></item></channel></rss>