<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><?xml-stylesheet href="/includes/rss.xsl" type="text/xsl" media="screen" ?><rss version="2.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/"><channel><title>जैन धर्माविषयी</title><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/</link><description>धर्म &gt; जैन &gt; जैन धर्माविषयी</description><copyright>Copyright Webdunia.com</copyright><lastBuildDate>Thu, 14 Mar 2013 06:34:03 GMT</lastBuildDate><language>mr-in</language><item about="handheld"><title>जैन मराठी संतकवींमध्ये पुण्यसागर नावाचे दोन कवी आहेत.</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/1201/09/1120109014_1.htm</link><description>यांचा काळ सतराव्या शतकाचा उत्तरार्ध (इ.स.१६९५) आहे. ते औरंगाबादच्या जैन पीठाचे भट्टारक आनंद सागर यांचे शिष्य होते. त्यांनी</description><pubDate>Mon, 09 Jan 2012 10:01:37 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/1201/09/1120109014_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description></media:group></item><item about="handheld"><title>महती सागर</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/1009/20/1100920017_1.htm</link><description>ज्यांनी एकोणीसाव्या शतकात मराठी संतसाहित्याला लक्षणीय योगदान दिले, अशा प्रमुख जैन संतकवींमध्ये महतीसागर यांचा समावेश होतो. ते कारंजा (जि.अकोला,-विदर्भ) येथील भट्टारक पीठाचे होते. त्यांचा जन्म विदर्भातील शेंदरजना (अंसनेर) इथं झाला. ते बहुभाषिक होते. त्यांचे गुरु देवेन्द्रकीर्ती हे होते.
</description><pubDate>Tue, 03 Apr 2012 12:19:46 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/1009/20/1100920017_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/1009/20/1100920017_1.htm" height="232" width="525" medium="image" /><media:title type="plain">महती सागर</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/1009/20/images/img1100920017_1_1.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="all"><title>अहिंसेचे मूर्तीमंत प्रतीक महावीर</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0804/17/1080417059_1.htm</link><description>सुमारे अडीच हजार वर्षापूर्वीची गोष्ट आहे. इ. स. पूर्व 599 मध्ये वैशालीच्या क्षत्रिय कुंडलपूरात पिता सिद्धार्थ आणि माता त्रिशाला यांनी चैत्र शुक्ल त्रयोदशीच्या शुभमुहूर्तावर महावीर</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:09:53 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0804/17/1080417059_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0804/17/1080417059_1.htm" height="150" width="150" medium="image" /><media:title type="plain">अहिंसेचे मूर्तीमंत प्रतीक महावीर</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0804/17/images/img1080417059_1_1.jpg" /><media:credit>WD</media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>क्षमा मागण्यापेक्षा क्षमा करा (पर्युषण पर्व विशेष)</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0709/20/1070920004_1.htm</link><description>जैन धर्मात श्वेतांबर आणि दिगंबर हे दोन प्रमुख संप्रदाय आहेत. या दोन्हीही संप्रदायात पर्युषण पर्व मोठ्या उत्साहाने साजरे केले जाते. श्वेतांबर संप्रदायात भाद्रपद महिन्यात पर्युषण</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:05:25 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0709/20/1070920004_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0709/20/1070920004_1.htm" height="200" width="160" medium="image" /><media:title type="plain">क्षमा मागण्यापेक्षा क्षमा करा (पर्युषण पर्व विशेष)</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0709/20/images/img1070920004_1_4.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>भगवान महावीर यांचा जीवन परिचय</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/25/1070525004_1.htm</link><description>जैन धर्माचे चोवीसावे तीर्थंकर भगवान महावीर अहिंसेचे मूर्तिमंत प्रतिक होते. वैशाली राज्याच्या कुंडलपूर येथे इसवी सन पूर्व 599 मध्ये त्यांचा जन्म झाला. वडिलांचे नाव सिद्धार्थ तर आईचे नाव त्रिशला</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:12:54 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/25/1070525004_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/25/1070525004_1.htm" height="191" width="154" medium="image" /><media:title type="plain">भगवान महावीर यांचा जीवन परिचय</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0705/25/images/img1070525004_1_1.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>तीर्थकर</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512007_1.htm</link><description>जेव्हा मनुष्य आत्मिक उन्नती साधून परमात्मा बनतो तेव्हा तो तीर्थकर म्हणून समाजात ओळखला जातो. तीर्थ म्हणजे तट, घाट. जे धर्माचे प्रवर्तन करतात त्यांना तीर्थकर म्हणतात. जैन धर्मात आतापर्यंत</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:13:49 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512007_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512007_1.htm" height="100" width="135" medium="image" /><media:title type="plain">तीर्थकर</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0705/12/images/img1070512007_1_1.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>जैन धर्मातील प्रमुख पंथ</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512006_1.htm</link><description>जैन धर्माचे प्रमुख दोन पंथ आहेत. दिगंबर व श्वेतांबर. दिगंबर संप्रदायातील</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:14:21 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512006_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512006_1.htm" height="100" width="135" medium="image" /><media:title type="plain">जैन धर्मातील प्रमुख पंथ</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0705/12/images/img1070512006_1_1.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>भगवान महावीरांचा अपरिग्रहाविषयी उपदेश</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512005_1.htm</link><description>अपरिग्रहाविषयी भगवान महावीर सांगतात, की, स्वतः सजीव किवा निर्जिव वस्तूंचा संग्रह करणारा, दूसर्‍याकडून संग्रह करून घेणारा किवा अशा प्रकारचा संग्रह करण्यास संमती देणार्‍याची दुःखापासून</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:14:39 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512005_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512005_1.htm" height="100" width="135" medium="image" /><media:title type="plain">भगवान महावीरांचा अपरिग्रहाविषयी उपदेश</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0705/12/images/img1070512005_1_1.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>भगवान महावीरांचा अहिंसेविषयी उपदेश</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512004_1.htm</link><description>भगवान महावीर म्हणतात, की जाणते किवा अजाणतेपणातून कुणाची हिंसा करणे योग्य नाही. याशिवाय दूसर्‍यांच्या मार्फतही कुणाची हिंसा घडवून</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:15:19 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512004_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512004_1.htm" height="200" width="230" medium="image" /><media:title type="plain">भगवान महावीरांचा अहिंसेविषयी उपदेश</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0705/12/images/img1070512004_1_1.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>भगवान महावीरांचा सत्याविषयी उपदेश</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512003_1.htm</link><description>सत्यालाच खरे तत्व मानण्याचा उपदेश करून भगवान महावीर म्हणतात, की सत्याचे पालन करणारा मृत्यूसही सहजरित्या पार करू शकतो. असत्याचा त्याग करून खरे व हिताचेच बोलण्याचा</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:15:49 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512003_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description><media:content url="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/12/1070512003_1.htm" height="336" width="230" medium="image" /><media:title type="plain">भगवान महावीरांचा सत्याविषयी उपदेश</media:title><media:thumbnail url="http://marathi.webdunia.com//articles/0705/12/images/img1070512003_1_1.jpg" /><media:credit></media:credit></media:group></item><item about="handheld"><title>प्रमुख जैन तीर्थ क्षेत्र</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/11/1070511004_1.htm</link><description>संपूर्ण भारतात जैन धर्माची अनेक तीर्थक्षेत्रे आहेत. बिहारमधील सम्मेद शिखर, कुलुआ डोंगर, गुणावा, पावापुरी, राजगृही, कुंडलपूर, चंपापूर व पाटणा ही प्रमुख तीर्थक्षेत्रे</description><pubDate>Sat, 29 Sep 2012 07:17:18 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="handheld" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/11/1070511004_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description></media:group></item><item about="all"><title>भगवान महावीर यांचा जीवन परिचय</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/11/1070511003_1.htm</link><description>जैन धर्माचे चोवीसावे तीर्थकार भगवान वर्धमान महावीर स्वामी अहिंसेचे मूर्तिमंत प्रतिक होते. वैशाली</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 17:22:36 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0705/11/1070511003_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description></media:group></item><item about="all"><title>अहिंसेची शिकवण देणारा जैन धर्म</title><category domain="http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/">जैन धर्माविषयी</category><link>http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0704/29/1070429010_1.htm</link><description>जैन धर्म हा भारतातील जुन्या धर्मांपैकी एक आहे. या धर्माचा जन्म हिंदू धर्मातूनच झाला. चोवीस तीर्थकरांची संपन्न परंपरा या धर्माला लाभली आहे. भगवान महावीर हे</description><pubDate>Sat, 02 Jun 2007 16:18:34 GMT</pubDate><source url="http://www.webdunia.com" media="all" /><guid isPermaLink="true">http://marathi.webdunia.com/religion/jainism/aboutjainism/0704/29/1070429010_1.htm</guid><media:group><media:description></media:description></media:group></item></channel></rss>